Architektūra
Sparčiai augančioje laikinojoje sostinėje drąsinamai imta gesinti nesuvaldomos liepsnos. Naują modernų miesto veidą praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje papildė nauja gaisrinė – nepaprasta trijų bokštų ugniagesių tvirtovė. Pastato statybų vieta pasirinkta neatsitiktinai šalia Nemuno – natūralaus ir neišsenkamo vandens telkinio.
1931 m. pastatytas Kauno centrinio pašto pastatas yra vienas reikšmingiausių tarpukario Lietuvos modernistinės architektūros pavyzdžių. Tai architekto Felikso Vizbaro suprojektuotas šedevras, kuriame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir nacionalinio stiliaus dekoratyviniai elementai. Dviejų nepriklausomybės dešimtmečių pradžioje pastatyti rūmai atspindi ir pirmąjį dešimtmetį pradėtą tautinio architektūros stiliaus siekį, ir antrąjį dešimtmetį kylančius modernumo ir funkcionalumo siekius.
Kaunas garsėja daugybe tarpukario laikotarpio pastatų, turinčių išskirtinius balkonus.
Aplink Kauną yra įvairių vietų, į kurias Barry daugiausia dėmesio skyrė. Tai buvo buvęs banko ir gyvenamųjų namų kvartalas.
Chemijos mokykla ir tyrimų laboratorija
Nepriklausomybės pradžioje Lietuvos valstybė ginklus, sprogmenis ir kitą karinę medžiagą pirko iš užsienio. Vėliau buvo nuspręsta plėtoti vietinę ginklų pramonę. Tačiau abiem atvejais trūko tyrimų laboratorijos pajėgumų, kurie galėtų atlikti šaudmenų ir gamyboje naudojamų žaliavų bei gaminių kokybės tyrimus. 1935 m. buvo įkurta ginkluotės (tyrimų) laboratorija. Tyrimų laboratorijos pastatas – vienas ryškiausių Lietuvos tarpukario modernizmo pavyzdžių. Jo struktūra pagrįsta perspektyvia gelžbetoninių karkasinių konstrukcijų sistema ir jų išraiška išorėje. Vertingiausi funkcionalistiniai pastato elementai – juostiniai langai, plokštieji stogai ir pagyvinantieji dekoratyviniai kaminai.
Iljinių šeimos namai
Tuščio puslapio studija
Šio namo, ant kurio stogo atsirado oranžerija, statybos projektą ir sklypą Iljinų šeima įsigijo 1933 m. Teigiama, kad Jurgis Iljinas šį namą padovanojo savo žmonai Aleksandrai. Namas išsiskyrė prabangiu ir išskirtiniu Art Deco interjeru. Pastato architektas Arnas Funkas taip pat garsėja kaip puikus tarpukario interjero meistras. Tai vienas žinomiausių ir išskirtiniausių tarpukario modernizmo pavyzdžių ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje plačiau.
Pedagogikos eksperto Jono Dereškevičiaus namai
1928 m. buvo pastatytas medinis, architektūriškai prašmatnus dviejų aukštų daugiabutis namų savininkams ir nuomininkams. Jį pastatė Žaliakalnio pradinės mokyklos direktorius pedagogikos žinovas Jonas Dereškevičius. Pasak mokytojos dukters Algės Dereškevičiūtės, jos tėvas labai norėjo turėti nuosavą namą. Paėmęs banko paskolą pasistatė keturių butų namą. Antrame aukšte esančiame bute su balkonu gyveno pačios mokytojos šeima; kiti butai buvo išnuomoti. Savininko butas išsiskiria antrojo namo aukšto kampe esančiu kabančiu balkonu, būdingu ir itin dažnai būdingu to meto modernistiniams mūriniams pastatams. Į namo kambarius šviesa pro didelius, originaliai padalintus langus.
Sugiharos namai
Ko gero, Lietuvoje yra vos keli namai, kurie galėtų pasigirti turėdami tokį reikšmingą, visame pasaulyje žinomą užnugarį. 1939 m., statydamas tipinę vilą Žaliakalnyje, švietimo ministras Juozas Tonkūnas negalėjo numatyti, kad statys paminklą ateities kartoms.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, daug pabėgėlių iš okupuotos Lenkijos pradėjo keltis į kitas šalis, vis dar tikėdamiesi emigruoti dar toliau. Tais pačiais metais J. Tonkūno namuose įsikūrė Chiune Sugihara, Japonijos konsulatas. Kasdien čia pradėjo plūsti šimtai žydų, norėdami gauti tranzitinių vizų ir pasiekti Ameriką ar kitas galimas vietas per Japoniją. Konsulo C. Sugiharos išduotos tranzitinės vizos išgelbėjo daugiau nei 6000 karo pabėgėlių, kurie karo pradžioje užplūdo į Lietuvą.
Tarpukario modernizmo namai
Kaune yra vieni geriausių tarpukario modernumo pavyzdžių Europoje.
Lietuvos bankas
Lietuvos banko rūmai Kaune – vienas prabangiausių ir simboliškiausių tarpukariu pastatytų pastatų Lietuvoje. Ji tapo ir nacionalinės valiutos – lito – tvirtove. Be to, pastatas iki šiol vadinamas „Kauno Luvru“, nes tai bene geriausiai atkurtas ir išsilaikęs XX a. pirmosios pusės Lietuvos architektūros pavyzdys.
Kauno menas
Barry įkvėpimo sėmėsi iš viešųjų meno kūrinių visame Kauno mieste.
Tokia seka V. Putvinskio gatvėje esančiame Skulptūrų sode rastas Roberto Antinio darbas.
V. Putvinskio gatvėje
V. Putvinskio gatvė yra vienas iš geriausių pilietinių ir privačių tarpukario modernizmo pastatų pavyzdžių ir daugelyje Filmo scenų.
Funikulierius
Istoriniai Kauno funikulieriai – vienas ryškiausių ir unikaliausių Kauno miesto infrastruktūros modernizavimo ir techninio paveldo ženklų, liudijančių spartų miesto augimą kelyje į kultūros sostinę. Šie ir šiandien veikiantys funikulieriai išryškina vieną išraiškingiausių Kauno urbanistinių bruožų – šlaitus ir tiesioginę jų sąveiką su miestu.
Kauno plytų gamykla
Architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė yra regioninės partnerystės ir programos Modernizmas Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 m. ateičiai kuratorė. Apgynė disertaciją Lietuvos kurortų architektūra tarp pasaulinio karo ir antrojo pasaulinio karo (1918–1940) kaip modernėjimo fenomenas. Visuomenė. Šiuo metu kaip kuratorė ir bendrakuratorė dalyvauja įvairiuose vietiniuose ir europiniuose projektuose, susijusiuose su upių ir kultūriniu turizmu, tokiuose kaip „STAR Cities“ Interreg Europe projektas.
Kauno evangelikų reformatų bažnyčia
Ši bažnyčia Lietuvoje pradėta statyti tarpukariu. Buvo planuota, kad jis taps svarbiu evangelikų reformatų bendruomenės simboliu, tačiau tam sutrukdė prasidėjusi Lietuvos okupacija. Pastatytoje, bet nebaigtoje bažnyčioje pamaldos vykti negalėjo. Okupacijos metais jis buvo paverstas alaus ir tabako sandėliu, vėliau tapo milicijos mokyklos sporto sale ir valgykla. Šios bažnyčios projektavimas buvo patikėtas Lietuvos architektui latviui Karoliui Reisonui, tam pačiam architektui, kuris projektavo ir Kauno Prisikėlimo baziliką. Šis veiksnys lėmė dviejų bažnyčių panašumą, dėl kurio jos buvo pavadintos „seserėmis“.
Devintojo forto paminklas
Kauno IX forto memorialinį kompleksą sudaro fortas, administracinis pastatas, naujas muziejaus pastatas, laukas, žymintis istorinių žudynių vietą, paminklas, parkas. Tai pokario memorialinis kompleksas, skirtas nacizmo ir totalitarizmo aukoms atminti. 1984 m. pastatytas brutalistinio stiliaus paminklas tapo bene didžiausiu ir vienu žymiausių paminklų Lietuvoje. Trijų dalių betoninė skulptūrinė kompozicija simbolizuoja akistatą su blogiu, sukilimą ir pasipriešinimą jam: mažiausia paminklo dalis, esanti dešinėje pusėje, vadinama „Skausmu“, o įstrižai kylanti kairė – „Viltis“. , o didžiausias, papuoštas besišypsančiais veidais, „Išsivadavimas“. Kauno IX forto skulptūrinis paminklas laikomas reikšmingiausiu skulptoriaus A. Vincento Ambraziūno visos karjeros kūriniu.
Buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas
Pirmojo pasaulinio karo marai, skurdas ir užkrečiamos ligos jauną šalį pavertė periferijoje esančios tautos statusu. Dėl prasto aprūpinimo medicinos infrastruktūra ir gydytojų trūkumo Lietuva nuo to laiko pasiekė Europos mirtingumo statistikos viršūnes, todėl socialinė apsauga ir sveikata tapo prioritetinėmis sritimis, kurios turi užtikrinti šiuolaikinės visuomenės gerovę ilgalaikėje perspektyvoje. Naujasis Medicinos fakulteto pastatas tapo vienu reikšmingiausių ir didžiausių architekto V. Dubeneckio suprojektuotų pastatų Kaune. Pastatai buvo sukurti pagal Briuselio universiteto Medicinos fakulteto modelį, kuris tuo metu buvo laikomas vienu geriausių Europoje.
Vandens rezervuaro stotis Žaliakalnyje
2019 metais Kauno vandentiekio įmonė šventė 90 metų jubiliejų. Paradoksalu, bet vadinamajame „vandens mieste“ Kaune centralizuotas miesto vandentiekis pradėjo veikti tik 1929 m. Žaliakalnyje esanti vandentiekio stotis neabejotinai primena šį reikšmingą miesto modernizavimo istorijoje įvykį. Vandentiekio stoties pastatus, pastatytus 1930–1938 m., projektavo inžinierius S. Kairis, architektai Kudokas ir F. Bielinskis. Jie taip pat yra reikšminga Kauno modernizmo naratyvo dalis.
Žilvinas Rinkšelis
Žilvinas Rinkšelis – istorikas, paveldosaugininkas ir gidas. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius. Tyrinėja Kauno miesto istoriją ir architektūrinį palikimą. Vienas iš socialinės miesto tyrinėjimo iniciatyvos „Ekskursas“ iniciatorių ir organizatorių. Svetainės www.modernizmasateiciai.lt administratorius ir kūrėjas.
Viltė Migonytė Petrulienė
Dr. Viltė Migonytė-Petrulienė – architektūros istorikė, projekto „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ regioninių partnerysčių ir programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė. 2016 m. apgynė daktaro disertaciją tema: „Lietuvos tarpukario (1918–1940) kurortų architektūra modernėjančios visuomenės kontekste.“ Šiuo metu kuruoja įvairius vietos ir europinius projektus, susijusius su upėmis ir kultūriniu turizmu (STAR Cities Interreg Europe project).
Emilė Kertinauskaitė
Kaip ir mama, Emilė iš prigimties yra menininkė, tad jau nuo mažens ją traukė piešimas ir įvairių personažų įkūnijimas. Nors viskas prasidėjo kaip paprastas hobis, kostiumų gamyba ir grimas netikėtai atvėrė duris į dinamišką Kaunas 2022 pasaulį. Krikšto tėvų dėka Emilė vasaras leisdama Kaune, tad galimybė prisidėti prie šio miesto kultūros istorijos visuomet bus vienu brangiausių jos prisiminimų.
